Žaidimai psichologo kabinete
„Žaidimas yra tam tikras malonumas, kurio labai reikia susiduriant su pasaulio tikrove. Žmogui tenka patirti nemažai išmėginimų, kartais net sunkiai pakeliamų. Žaisdamas vienas ar su grupe, jis gali rasti sprendimus, padedančius įveikti keblią situaciją”, - teigia vaikų psichiatras Patrisas Hueras. Anot jo, ,,pavojinga manyti, kad darbas ir žaidimas prieštarauja vienas kitam. Kaip tik daugiausiai išmokstama žaidžiant. Įgūdžiai geriausiai susiformuoja tada, kai su malonumu tyrinėjama ir atrandama kas nors naujo, panaudojamos naujos idėjos ar daiktai”. Įvairiuose literatūros šaltiniuose rašoma, kad vaikams kur kas įdomiau laiką leisti naršant interneto platybėse ar žaidžiant kompiuterinius žaidimus, kai kuriems nesiseka reikšti jausmų, sunkumai bendraujant ne virtualioje erdvėje. Žaisti kompiuterinius žaidimus nėra blogai, jei jie neužima didesnio žmogaus dienos laisvalaikio. Jei ne kompiuteriniai žaidimai, tai tuomet natūraliai kyla klausimas: ,,ką dar būtų galima veikti mokykloje per ilgasias pertraukas, be to, kad kai kurie skuba į biblioteką, skaityklą, kiti žaisti lauko žaidimus ?”
Tad, išsikeltas tikslas: ieškoti būdų, kaip kūrybiškai organizuoti mokinių laisvalaikį.
Yra žinoma, kad žaidimai neatsiejami nuo socialinių įgūdžių ugdymo ar/ir ugdymosi. Todėl, mokiniai mokosi pozityviai bendrauti, bendradarbiauti, įvardyti emocijas, ugdytis loginį mąstymą, dėmesio sutelktumą, empatiškumą, kūrybiškumą bei fizinį aktyvumą. Jie žaisdami atpažįsta savo stipriąsias puses, džiaugiasi asmeniniais ir grupės mokinių pasiektais rezultatais. Užsiėmimų metu gerą nuotaiką mums padeda palaikyti įvairių radijo stočių „Radiocentras“, „M-1“, Zip FM“ bei įvairių kompozitorių, dainininkų muzikiniai kūriniai.
Bendravimas su mokiniu per kūrybą (piešimą, lipdymą, karpymą, klijavimą, muzikavimą) labai svarbus tiek tarpusavio ryšio kūrimui, tiek mokinio emocijoms, pasitikėjimui savimi, skonio lavinimui ugdyti.
Kas iš to? Įvairesnė veikla vienoje vietoje, mažiau „nieko neveikimo minučių“, mažiau vietos netinkamam elgesiui, didesnis dėmesys aktyvesniems žaidimams bei tiesioginiam - kontaktiniam bendravimui. Pasak psichiatro Patriso Huero, ,,jei nebus pakankamai žaista vaikystėje, vėliau, ypač paauglystėje, dėl to gali kilti rimtų padarinių”.
Tikėtina, kad šie psichologo vedami užsiėmimai mokiniams buvo naudingi ne tik praėjusiais, bet bus prasmingi ir šiais mokslo metais.
Tad visiems mums kūrybiškų, neišsenkančių minčių bei turiningo laisvalaikio - nors trumpam, be kompiuterio ir kitų išmaniųjų technologijų.